skystas

skýstas, -à adj. (3) K, Rtr, Š, DŽ, skỹstas (4) Škn; SD329, R, N(Rg, Rsn), M, LL15 1. turintis ypatybę tekėti, lietis, takus; pršn. tirštas: Nafta kartais vartojama kaip skystas kuras K.Daukš. Plazma yra skystoji kraujo dalis rš. Skystos medžiagos yra tos, kurios visados teka, kur žemiau, arba formuojasi į rutulėlius sp. Skystì kūnai DŽ¹. Skystoji terpė GTŽ. Toks skystutė̃lis tepalas, kad visai nesilaiko ant ašies Brt. Geras pienas po dvylikos valandų turi būti dar skystas ir turėti gerą kvapą rš. ^ Nepalaimos kaip skystas vanduo ing jį įeis PK88. Baltas, bet ne sniegas, skystas, bet ne vanduo (pienas) LTR(Pnd).

skystaĩ adv. K, Rtr; L.

2. turintis savyje daug vandens, vandeningas, pavandenijęs: Skysta sriuba, skystas medus, skystas alus N. Šviežios bulvės skýstos Ktk. Išaugdavo bulbės, ale tokios neskanios, skýstos Vdk. Iš sudygusių rugių duona skystà, tik tokia čiunkė Gs. Rugių šiaudai jau balti, o grūdai dar skystì, nesubrendę Skr. Jau katra [karvė] daug duoda, tai tas pienas skýstas Lnkv. Išvirė skystutė̃lių kruopų – kas jas valgys?! Brt. Skýstą valgį valgė, t. y. pliurškalą pliurškė J. Skystà putra J. Skysta sriuba R106. Skýstūs, karštūs blynai KlbIX211(Rm). Tas medus tesibaigia, paskui skystèsnio duosiu Erž. Sakai skysti SD93. Skysti klijai NdŽ. Degutas skýstas kai vanduo LKT186(Čk). Nuo pilvo sopės seniau mano motina mums, vaikams, duodavo skysto deguto su cukrum LTR(Aln). Aplink mus skystà žemė (greitai pašlampanti) Šr. Viršų vėl moliu skystesniù apipili Trgn. Tokia žolė skystà, karvei vidurius paleidė Klt. Peniukšliu čia ėdalas par skýstas Mžš. | Skystóji [i](plonoji) žarna NdŽ. ^ Nuo skýsto ėdesio netunka Dkš. Tiršton košėn ir velnias prišika, o skýstą – ir tą iškabina Dbk. Iš neturto skystą košę verda PPr61.

skýsta n.: Skýsta, kaip palijo, – bus anys (bateliai) bjaurūs (išsipurvins) Ad. ^ Kai tik skýsta, tai ir nebrinksta Mrj.

skystaĩ adv.: Skystaĩ užminkė duoną DŽ. Man kap tik viduriai skysčiau, tai lengviau Pls. Skystai praskiest SD329. Aš nuo žalių obuolių tuoj skystaĩ einu (viduriuoju) Skr. ^ Maž turėdamas, skyst kepa B369,634, MŽ.

skystỹn adv.: ^ Mūs kisielius tirštyn, o kaimyno – skystỹn Mrj.

3. BŽ495,514, Bt netankiai, su tarpais padarytas (išaustas, nupintas), retas: Skýstas tas kartūnėlis, nieko ten nėra – kaip mat ir išsileis Mžš. Skareliūtė skystà nuspirkta Klt. Ag jau skystà medžiagytė, ale šiulmai maž da pakaks Sdk. Nuspirkai tokias skýstas kelnes, tai kiek jos tau laikis – kap bematant ir išlįs kelieniai Ūd. Tokios skýstos [staldengtės], sakiau, kai skalbsiu, gal susistumdis Slm. Skysta drobė kaip greimas LTR(Ds). Vis tiek šitai skýstos išveiza tos paklodės Ms. Ceikis skýstas kaip vortinklys KII38. Sietas skýstas, o ne retas Lz.

skystaĩ adv.: Krūtinė su išlenktais šonkauliais, paneša į skystai išpintą krepšį Blv. ║ išskidęs, išsklidęs: Būriniai debesys vakarais viršutinėje savo dalyje išleidžia tarytum šluotas skystuosius debesis E. Iš kamino kilo skystas melsvas dūmas rš. Ties giria ir ežeru gulėjo skystos miglos rš. Lauke sutemę, tačiau vasaros vakaro tamsa skysta ir toli matyti V.Bub. ║ retai išaugęs, retai apaugęs: Šiemet skystì rugeliai, kad tik duonelės gana but Sld. Skystì dobilai Krn. Žmona atsisėdusi perbraukė pirštais retus, skystus plaukus rš. Barzdelė jo buvo skysta rš. Šaltuose kraštuose vilną [vilkas] turi tirštą ir ilgą, o šiltuose – skystą ir trumpą Blv. Sulysusios karvės graužė skystą žolę A.Vencl. Iš apačios [pušies] šakos skystutėlės, nėra ir paukščiui kur pasislėpti, o viršuje į verpetą susisukusios, sukupėjusios sp. Rago švendrynas pasidarė kiaurai permatomas, skystas skystutėlis rš.

skýsta n.: Miškų skysta belikę: dvarininkai yra suspėję juos išnaikinti rš. skystaĩ adv.: Šlaite, kur medžių skysčiau buvo, ilgakaklės žirafos skabė medžių šakeles Mš.

4. prk. mažas, negausus: Ta baimė siaubė ne tik skystutį naujos valdžios aparatėlį. Drebėjo visa miesčionija rš.

skýsta n.: Žmonių skysta – vos vienas stalas apsėstas J.Avyž. Tylėjo visi fabrikai, gatvėse taip pat skysta žmonių, kad ir turgun nesusirenka J.Balt. skystaĩ adv.: Paprastai vienuolynai įsikurdavo nuošalioje, skystai gyvenamoje vietoje rš. Čia žmonių buvo skysčiau, bet ir šitie tik žiūrėjo, o nieko nesakė J.Balt.

5. plonas, negarsus, neintensyvus (apie garsą, balsą): Skysti klernetos balsai išsprūdo kaip paklydusių žąsų klyksmas P.Cvir. Skystas jo balsas – kai viščioko Aln. Laikrodis skystu skardiniu balsu išmušė keturias rš. | Kai pabaigoj išgirdau tuos skystus plojimus, jie man buvo kaip antausiai J.Gruš.

skystaĩ adv.: Per vestuves skystaĩ grojo Viln.

6. švelnus, nestiprus (apie vėją): Pro langus puta skýstas šaltas vėjis J. Šilta, pavasariop skýstas vėjas pučia Arm. Skystas vėjas pūsdamas virpina sidabrines vortinkles Žem. Vėjas skýstas pučia, gal bus lietaus Dkšt. ║ gaivus, lengvas: [Kalinys] troško tos valandos, kada saviškius išvys, kada atsikvėps skystesniu oru Žem. 7. minkštas, lengvai pjaunamas (apie medį): Kurį medį piela gerai ima, skýstas medis Btr. 8. menk. nerimtas, lengvabūdis, bevalis: Vyras jau prie ūso, o skýstas kaip mažas Srv. Skýstas vyras – kita boba jau geriau padarys Al. Na, bet tu ir skystà – vaikaisi paskui vyrus Mrj. Skýstas žmogus rizena, t. y. nuolatai juokias J. Tas žmogus skystùtis, kurs nepriešinas, neatsispiria, netrivalnas J.

skýsta n.: Čia jau net skýsta – vaiku nepasidalyt! Mrj.

9. prk. neištvermingas, silpnas: Kokie žmonės skystì pasidarė: šalčio nebetrivoja, šilimos nebetrivoja Vdn. Kojos skýstos: kur užkliūnu, tę ir griūnu Upn. ║ nepatvarus: Karalienė seniai žino, kokiu skystu mazgu surištas Grėtės ir Viliaus gyvenimas I.Simon. 10. prk. nepagrįstas, neargumentuotas, prastas: Straipsneliai skysti, nepamatuoti, temos neišgvildentos Pt. Skystì argumentai DŽ. Skystì juokai NdŽ. Nemėgstu skystų̃ kalbų Dkš. Laikraščiai skysti, maž tepamokina, kiti kitam kelią užkerta TS1900,1.

skýsta n.: Iš to, kas pasakyta, suprantama, kad Feuerbachas apie moralę mums praneša kažką nepaprastai skysta rš.

11. Sd menk. jaunas, nesubrendęs: Į vyro stuomą išaugo, tik matyt, kad dar skýstas tebėra Ll. Iš jo da tebėr skýstas vyras An. Šitas žmogus dar skystas Šln. Iš kalbos vaikinas dar visai skystas rš. Per skýstas protas viską suprast Jnš. 12. menk. neprotingas: Be reikalo su anuo užsidėjai – ans y[ra] didliai skýstas Krtn. Jis skystas buvo iš mažų dienų Šln. Tai graistena – tokia skystà ant kalbos Šmn. 13. (neol.) gram. sonantinis (apie priebalsį): Iškėliau eikštėn taisykles … skambėjimo skystų̃jų siaudžių LTI423(A.Baran).

◊ kaĩp skystà gerklė̃ niekus, daug (tauškia): Netryduok kai skysta gerklė Ds.

per skýstos blaũzdos (blaũzos, kìnkos); per skýstas į blauzdàs Gs silpnas, jaunas, nesubrendęs: Tam darbui tau, vyrel, blaũzdos par skýstos! Jnšk. Pry tokio darbo tavo par skýstos blaũzos Bt. Eik tu, icliau, dar tau per skystos kinkos su manim lygintis rš.

skystõs galvõs menko, silpno proto: Jei kuris žmogus skystesnės galvos, tai nors ir nebegyvenk A.Gric.

skýstas klỹnas (kieno) vlg. apie silpną paauglį: Skystas dar, kaip matau, tavo klynas! J.Balt. skystà kõšė silpnas, nevyriškas: Iš jo tik skystà kõšė, o ne vyras Jnš.

skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.

skystì grỹbai silpnaprotis: Tai kas iš jo – stačiai skystì grỹbai! An.

skystì smẽgenys menkas protas: Arklio skystì smẽgens Jrb.